- išbutvėti
- ×išbutvė́ti, ìšbutvi, -ė́jo intr. 1. Vdšk išpūti, persenti: Tų agurkų neskink, jie jau išbutvė́ję Ssk. Visai išbutvė́jo (sudūlėjo) žmogelis Tr. 2. nustilbti, nusistelbti: Visiškai alus išbutvė́jo Ssk. \ butvėti; išbutvėti; pributvėti; subutvėti
Dictionary of the Lithuanian Language.